Išvyka į Belovežo girios nacionalinį parką

„Gražuolė eglutė
Šypsojos linksmai,
Kalėdų šalelėj
Papuošta dailiai!
Ir žėri , ir spindi,
Didžiuojas jinai,
Dailiais ir gražiais,
Raudonais žaislais…“

(V. Palčinskaitė)

Šiais eilėraščio žodžiais norėtumėme pradėti straipsnį apie mūsų kelionę į Lenkijos-Baltarusijos pasienyje įsikūrusį Belovežo girios nacionalinį parką. Penktadienio rytą Jašiūnų pagrindinės mokyklos mokiniai, tėvai ir mokytojai išvažiavo į Baltarusiją aplankyti Kalėdų Senelio.

Belovežo giria yra vienas didžiausių miškų rezervatų Europoje. Čia nuo seno gyvena didžiausi žinduoliai – stumbrai, kuriuos mes ir sutikome. Nuo neatmenamų laikų Belovežo girioje medžiojo Kijevo ir Lietuvos kunigaikščiai, Lenkijos karaliai ir Rusijos carai.

Čia taip pat yra įkurta pasakiška Kalėdų Senelio rezidencija. Senelio valdos užima net 15 hektarų plotą. Jos vartus saugo du ištikimi ąžuoliniai riteriai. Mus pasitiko pasakų personažai, kviečiantys pasinerti į pramogas: prie pasakų malūnų palikti visus blogus savo darbus, kurie bus sumalti į miltus, prie ryškiaspalvės karuselės – pašokti ir padainuoti kartu su Kalėdų Seneliu, o perėjus 97 rąstų tiltą – sugalvoti 97 norus. Aplankėme Senelio Šalčio muziejų, pamatėme iš medžio išdrožinėtas pasakų personažų skulptūras, Snieguolės namelį, stebuklingą šulinį, įspūdingą 40 metrų aukščio Kalėdinę eglę, žaliuojančią jau 120 metų. O viešnagei artėjant į pabaigą sulaukėme Kalėdų Senelio dovanų. Visi išvykos dalyviai paskanavo karštų blynų, nusipirko suvenyrų. O aplankę Senelį Šaltį ir žvėrelius, vykome namo.

Grįžę iš kelionės supratome, kad tikrai nereikia keliauti į kitą pasaulio kraštą, jog būtum nustebintas ir pilnas naujų įspūdžių. Kartais nuostabios ir vertos dėmesio vietos yra visai šalia.

                                                                                         Mokytojos J. Stefanovič, J. Byčinskienė