Istorija

Jašiūnų mokyklos oficialia atidarymo data laikoma 1900 m. rugsėjo 14 d. (rugsėjo 01 d. pagal senąjį kalendorių).
Mokykla buvo įkurta ir tris metus veikė Jašiūnų gyventojo Ivano Nakrevičio namuose. Valstybiniame Centriniame Istoriniame Archyve Vilniuje yra išsaugota sutarties kopija, pasirašyta Šalčininkų (Solečnikų) valdybos su namų šeimininku dėl patalpų nuomos mokyklai. Sutartis buvo pasirašyta seniūno O. Rodzevičiaus, sekretoriaus Rodivono ir namų šeimininko I. Nakrevičiaus.
Jašiūnų liaudies mokyklos nuo 1900 m. rugsėjo 08 d. pirmąja mokytoja buvo Jekaterina Rodzevič, gimusi 1880 m. Žemaitijoje, kur jos tėvas tuomet dirbo mokytoju.
Po J. Rodzevič mirties Jašiūnų liaudies mokyklos mokytoja buvo paskirta Jevgenija Vladimirskaja. Iš jo darbų rezultatų galima spręsti, kad ji buvo patyrusi pedagogė.
Reikėtų pažymėti, kad Jašiūnų mokykla nuo savo egzistavimo pradžios buvo daugiakalbė. 1911 m. pradžioje buvo apie 50 % baltarusių, apie 28 % – lenkų, apie 25 % – žydų, rusų – 8 – 9 %.
I pasaulinio karo metu (1915-1918) ir vokiečių okupacijos metu, Jašiūnų mokykla neveikė. Jeigu tais metais ir buvo koks vaikų mokymas, tai jis buvo privatus.
1918 m. pabaigoje vokiečių okupantai paliko Vilniaus kraštą ir Vilniuje buvo paskelbta Sovietų valdžia Lietuvoje. 1919 m. kovo 24 d. Tarybinės Lietuvos valdybos buvo išleistas dekretas dėl mokyklų reorganizacijos, kuriuo remiantis buvo įvestas privalomas vaikų mokymas nuo 8 iki 17 metų. Bet nėra jokių duomenų apie Jašiūnų mokyklą Tarybų Sąjungos valdymo metais (1918 – 1919).
1919 – 1920 m.m. Jašiūnuose buvo dvi lenkų mokyklos: viena prieškariniame pastate Jašiūnuose ir antra Jašiūnų valdose.
Nuo 1923 m. sausio 01 d. Jašiūnų pradinės mokyklos mokytoja (su 30 valandų krūviu per savaitę) buvo Amelija Sejfertova.
1923 – 1926 m. klasėje, esančioje valdose, mokėsi apie 15-20 mokinių. Jašiūnuose 1926 – 1928 m. buvo 35 – 40 mokinių.
1926 m. pavasarį trečios mokytojos paskyrimas reiškė, kad nuo to laiko mokykla tapo trijų klasių: Jašiūnuose (mokyklos centre) buvo dvi klasės, su kuriomis dirbo A. Sejfertova ir F. Paškovska, ir viena klasė – valdose, kur dirbo nauja mokytoja D.Šukevičuvna.
Apie 1930 m. Vilniaus apskrityje buvo privalomas pradinis mokymas. Matyt dėl to nuo 1930 m. rugpjūčio 01 d. Jašiūnų mokyklos vedėju buvo paskirtas Valkininkų mokyklos mokytojas Michail Novak. 1936-1937 m.m. mokykloje dirbo: M. Novak(vedėjas), A. Sejfertova, A. Podgaiska, J. Boguslavska.
1939 m. rugsėjo 01 d. antro pasaulinio karo dieną – Jašiūnų mokykloje pamokų nevyko, nes mokytojai negrįžo iš vasaros atostogų.
Mokykla faktiškai pradėjo veikti lapkričio antroje pusėje. Tai ir buvo naujų 1939 – 1940 m.m. pradžia. Mokykloje buvo I-VI skyriai. Mokymas vyko lietuvių kalba, bet kaip dalykas visuose skyriuose buvo dėstoma ir lenkų kalba.
1939 – 1940 m.m. Jašiūnų pradinė mokykla buvo II laipsnio. Buvo 3 klasių komplektai. Šiais mokslo metais mokykloje mokėsi apie 100 mokinių.
1940 – 1941 m.m. mokymas mokykloje vyko lenkų kalba, o lietuvių ir rusų kalbos buvo dėstomos kaip dalykai.
1940 – 1941 m.m. Jašiūnų mokykla buvo organizuotu mokymo centru neraštingų ir mažai raštingų suaugusių žmonių.
Nuo 1947 m. rugsėjo 01 d. mokykloje buvo organizuota 5 klasė, ir ji tapo gimnazija.
1947 m. buvo pradėtos statybos antrojo mokymo pastato, jos vyko dvejus metus.
1948 – 1949 m. pradžioje visose klasėse pamokos buvo dėstomos rusų kalba.
1950 m. pavasarį pirmoje, septynmetės mokyklos, baigiančioje klasėje buvo apie 10 žmonių.
Nuo 1950 – 1951 m.m. pradžios mokykloje dirbo Ana Blinova (Merkviladzė), gimusi 1920 m.
1953 – 1954 m.m. pradžioje mokyklos struktūrose įvyko pakitimai: buvo atidaryta VIII klasė ir moksleivių internatas.
Nuo 1954 m. rugsėjo 01 d. Jašiūnų septynmetė mokykla tapo vidurine mokykla. 1954 – 1955 m.m. joje buvo 14 klasių komplektų: 6 pradinės klasės ir 8 vyresnių klasių. Mokykloje buvo apie 300 mokinių.
1958 m. pavasarį visą vidurinės mokyklos kursą baigė 13 abiturientų.
1958 – 1959 m.m. pradžioje mokykloje buvo 316 mokinių.
1960 – 1961 m.m. visose pradinėse klasėse buvo dėstoma rusų, lenkų ir lietuvių kalbomis.
1964 – 1965 m.m. mokykla pradėjo dirbti naujame pastate, kurio statybos vyko dvejus metus. Naujame pastate buvo 15 kabinetų, mokytojų kambarys ir direktoriaus kabinetas. Kiti kabinetai, kurių 1964 m. rugsėjo 01 d. dar buvo 5, buvo sename mokyklos pastate.
1968 – 1969 m.m. pabaigoje mokykloje buvo 449 mokinių. Kitais, 1969 – 1970 m.m. mokinių skaičius mokykloje padidėjo iki 470 žmonių.\
1971 m. pavasarį mokykla išleido 15 abiturientų. 1972 m. pavasarį visą vidurinį mokyklos kursą baigė 21 mokinys.
1972 – 1973 m. m. mokinių skaičius padidėjo iki 522 žmonių. Jašiūnų vidurinę mokyklą pradėjo lankyti net kai kurie vaikai iš kitų mokyklų mikrorajonų.
1976 m. pastatytas pirmas 8-ių butų Jašiūnų mokyklos mokytojų namai.
Pradedant nuo 1979 – 1980 m. m. mokykloje pradėjo žymiai mažėti bendras mokinių skaičius. Pirma, tai gimstamumo sumažėjimas, antra, įtakos turėjo mokinių skaičiaus sumažėjimas vyr. klasėse dėl profesionalinės orientacijos 8 klasių.
Iki 1981 m. rugsėjo 01 d. buvo baigtos naujo, trijų aukštų pastato statybos, ir mokykla nuo to laiko pradėjo dirbti viena pamaina. Pirmąkart Jašiūnų mokyklos istorijoje buvo sudarytos ir mokytojams ir mokiniams sąlygos mokytis ir mokyti, sportuoti, mokytis meno ir pan.
Nuo 1992 m. Jašiūnų vidurinė mokykla buvo reorganizuota. Įkurta atskira Jašiūnų 1-oji vidurinė mokykla su dėstoma rusų kalba, kurios direktore tapo Liudmila Aleksandrovna Novosiolova-Zacharova ir jos pavaduotoja Marija Ivanovna Siliuk. Dabar mokykloje yra informacinių technologijų kabinetas, biblioteka, veikia istorijos – etnografinis muziejus, kuris yra įtrauktas į Lietuvos mokyklinių muziejų katalogą. Mokykloje yra sporto salė, aktų salė. Taip pat mokykla mini valstybines (Sausio 13-oji, Vasario 16-oji, Kovo – 11) ir tradicines mokyklines šventes: Užgavėnes, abiturientų vakaras, Senelių šventė, Šeimos šventė. Mokykla dalyvauja įv. projektuose.